Benzinas ir dyzelinas dažnai lyginami vien tik pagal kainą degalinėje, tačiau tikrasis jų skirtumas prasideda gerokai giliau: nuo cheminės sudėties, degimo būdo, variklio konstrukcijos ir baigiasi eksploatacijos išlaidomis, važiavimo pojūčiu bei tinkamumu skirtingiems vairuotojų poreikiams. Abu degalai gaminami iš naftos, tačiau jie nėra tarpusavyje pakeičiami, nes benzininiai ir dyzeliniai varikliai veikia pagal skirtingus principus. Todėl renkantis automobilį svarbu vertinti ne tik tai, kiek kainuoja litras degalų, bet ir tai, kiek automobilis jų sunaudoja, kokiomis sąlygomis važinėjama ir kokios priežiūros išlaidos laukia ateityje.
Benzino ir dyzelino kainų skirtumai
Kaip ir kitų degalų kaina, benzino ir dyzelino kaina nėra pastovi: ji priklauso nuo naftos kainos, akcizų, paklausos, sezoniškumo, tiekimo sąlygų ir konkrečios šalies mokesčių politikos. Vienu laikotarpiu pigesnis gali būti benzinas, kitu – dyzelinas, todėl vien pagal degalinėje matomą kainą spręsti apie ekonomiškumą nėra tikslu.
Dyzeliniai automobiliai paprastai sunaudoja mažiau degalų tam pačiam atstumui nuvažiuoti, todėl net ir esant panašiai ar kiek didesnei dyzelino litro kainai, bendra kelionės kaina gali būti mažesnė. Tai ypač pastebima važiuojant ilgesnius atstumus užmiestyje, kai variklis dirba pastoviu režimu. Benzininiai automobiliai dažnai sunaudoja daugiau degalų, tačiau jų įsigijimo, remonto ir priežiūros išlaidos neretai būna mažesnės, ypač jei automobilis naudojamas trumpoms miesto kelionėms.
- Dyzelinas dažniau finansiškai pasiteisina daug važinėjant ilgais atstumais.
- Benzinas dažniau tinka vairuotojams, kurie per metus nuvažiuoja mažiau kilometrų.
- Mieste dyzelinio automobilio taupumas gali sumažėti dėl dažnų sustojimų ir šalto variklio darbo.
- Skaičiuojant išlaidas būtina vertinti ne tik degalų kainą, bet ir remontą, draudimą, mokesčius bei automobilio nuvertėjimą.
Tačiau visada svarbu sekti, kokios yra degalų kainos šiandien Lietuvoje, nes kiekvieną konkrečią dieną kainos degalinėse gali skirtis ir koreguoti konkrečius planus. Be to, taip pat svarbu palyginti benzino ir dyzelino kainas konkrečiose degalinėse, kad konkrečiu metu užsipilami degalai būtų pigiausi.
Cheminė sudėtis ir degimo principas variklyje
Benzinas yra lengvesnis, greičiau garuojantis naftos produktas. Jis lengvai maišosi su oru ir yra uždegamas kibirkštimi. Benzininiame variklyje oro ir degalų mišinys suspaudžiamas cilindre, o tada jį uždega uždegimo žvakė. Dėl šios priežasties benzininiai varikliai dažniausiai dirba tyliau, lengviau pasiekia aukštesnes apsukas ir suteikia sklandesnį važiavimo pojūtį.
Dyzelinas yra sunkesnis, mažiau lakus ir energingesnis degalas. Dyzeliniame variklyje pirmiausia stipriai suspaudžiamas oras, jis įkaista, o tada į cilindrą įpurškiamas dyzelinas savaime užsidega nuo aukštos temperatūros. Tokiam procesui nereikia uždegimo žvakių, tačiau reikia labai tikslios įpurškimo sistemos ir aukšto suspaudimo laipsnio. Dėl to dyzeliniai varikliai paprastai būna tvirtesnės konstrukcijos, bet ir sudėtingesni remontuoti.
| Savybė | Benzinas | Dyzelinas |
|---|---|---|
| Uždegimo būdas | Uždegamas kibirkštimi | Savaime užsidega nuo suspausto karšto oro |
| Degalų lakumas | Didesnis, greičiau garuoja | Mažesnis, garuoja lėčiau |
| Variklio darbas | Tylesnis, sklandesnis, aukštesnės apsukos | Galingesnis žemose apsukose, daugiau sukimo momento |
| Tipinės sąnaudos | Dažniausiai didesnės | Dažniausiai mažesnės |
| Priežiūros sudėtingumas | Paprastesnė konstrukcija daugelyje modelių | Sudėtingesnės įpurškimo ir emisijų sistemos |
Važiavimo pojūtis, sąnaudos ir automobilio priežiūra
Benzininio automobilio ypatumai
Benzininiai automobiliai dažnai patinka tiems, kurie vertina tylesnį variklio darbą, greitesnę reakciją į akceleratoriaus paspaudimą ir paprastesnę eksploataciją. Jie ypač patogūs mieste, kai kelionės trumpos, variklis dažnai šaltas, o greitis nuolat kinta. Benzininis variklis greičiau pasiekia darbinę temperatūrą, todėl trumpuose maršrutuose jis paprastai patiria mažiau specifinių problemų nei dyzelinis.
Kita vertus, benzininiai automobiliai dažniausiai sunaudoja daugiau degalų, ypač didesnių gabaritų automobiliuose arba važiuojant dideliu greičiu. Todėl vairuotojui, kuris kasdien važiuoja ilgas distancijas, benzinas gali tapti brangesniu pasirinkimu, net jeigu pats automobilis buvo pigesnis įsigyti.
Dyzelinio automobilio ypatumai
Dyzeliniai automobiliai išsiskiria didesniu sukimo momentu, todėl jie gerai traukia nuo žemų apsukų. Tai naudinga važiuojant užmiestyje, tempiant priekabą, vežant krovinius ar vairuojant didesnį automobilį. Mažesnės sąnaudos yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl dyzelinas ilgą laiką buvo populiarus tarp daug keliaujančių vairuotojų.
Tačiau dyzeliniai varikliai yra jautresni netinkamam naudojimui. Dažnos trumpos kelionės, nepasiekiama darbinė temperatūra ir nuolatinis važiavimas spūstyse gali neigiamai veikti kietųjų dalelių filtrą, EGR sistemą, purkštukus ar turbokompresorių. Kai šios dalys sugenda, remontas gali būti brangus, todėl mažesnės degalų sąnaudos ne visada automatiškai reiškia mažesnes bendras išlaidas.
- Benzinas dažniau tinka trumpoms kelionėms, miesto režimui ir mažesnei metinei ridai.
- Dyzelinas dažniau tinka ilgoms kelionėms, užmiesčiui, greitkeliams ir didesnei metinei ridai.
- Benzininis automobilis paprastai būna paprastesnis prižiūrėti, tačiau gali sunaudoti daugiau degalų.
- Dyzelinis automobilis gali būti ekonomiškesnis, bet jo techninės sistemos dažnai brangesnės remontuoti.
Ekologija, tarša ir praktinis pasirinkimas vairuotojui
Kalbant apie taršą, benzinas ir dyzelinas turi skirtingų trūkumų. Dyzeliniai varikliai paprastai išmeta mažiau anglies dioksido vienam nuvažiuotam kilometrui, nes sunaudoja mažiau degalų. Tačiau jie gali išskirti daugiau azoto oksidų ir kietųjų dalelių, jei emisijų kontrolės sistemos neveikia tinkamai. Benzininiai varikliai dažniausiai turi mažiau problemų dėl kietųjų dalelių senesniuose modeliuose, bet dėl didesnių sąnaudų gali išmesti daugiau anglies dioksido.
Praktinis pasirinkimas priklauso nuo vairavimo įpročių. Jeigu automobilis naudojamas daugiausia mieste, važiuojama nedideliais atstumais, o metinė rida nėra didelė, benzininis automobilis dažnai būna racionalesnis. Jeigu daug keliaujama užmiestyje, kasdien įveikiami ilgi atstumai ir automobilis dažnai važiuoja pastoviu greičiu, dyzelinas gali būti ekonomiškesnis sprendimas.
Taigi pagrindinis skirtumas tarp benzino ir dyzelino yra ne tik jų kaina ar pavadinimas ant degalinės pistoleto. Benzinas yra lengvesnis, greičiau užsidegantis degalas, tinkamas sklandžiam ir paprastesniam kasdieniam važiavimui. Dyzelinas yra sunkesnis, efektyvesnis ir geriau pritaikytas didelėms apkrovoms bei ilgesniems atstumams. Geriausias pasirinkimas yra tas, kuris atitinka realų vairavimo režimą, o ne vien teorinį degalų taupymą.
