Komerciniai bankai – tai finansų įstaigos, teikiančios bankininkystės ir kitas finansines paslaugas savo klientams. Šie bankai padeda fiziniams ir juridiniams asmenims valdyti savo pinigus, atlikti mokėjimus, skolintis lėšų ir investuoti į ateitį. Dėl šios veiklos komerciniai bankai gauna pajamų keliais skirtingais būdais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip komerciniai bankai uždirba pinigus.
Komercinių bankų gaunamų pajamų rūšys
Komerciniai bankai generuoja pajamas vykdydami įvairių rūšių operacijas, pavyzdžiui, skolindami ir priimdami indėlius iš klientų. Skolinimas yra vienas iš pagrindinių komercinių bankų pajamų šaltinių. Kai klientas kreipiasi dėl paskolos, bankas įvertina paskolos gavėjo kreditingumą ir tada suteikia paskolą už palūkanų normą, kuri atspindi banko prisiimtą riziką suteikiant šią paskolą. Bankai taip pat uždirba palūkanas už indėlius, kuriuos priima iš klientų, mainais už kuriuos teikia tokias paslaugas kaip atsiskaitomosios sąskaitos, bankomatų kortelės, internetinė bankininkystė ir pan.
Be skolinimo ir indėlių paslaugų teikimo, komerciniai bankai taip pat gali gauti pajamų iš mokesčių, susijusių su tam tikromis teikiamomis paslaugomis ar produktais. Pavyzdžiui, kai kurie bankai gali imti mokesčius už operacijas užsienio valiuta arba apsaugos nuo lėšų pereikvojimo paslaugas. Kiti mokesčiai gali būti metiniai narystės mokesčiai už tam tikras sąskaitas ar siūlomus produktus, pavyzdžiui, kredito korteles ar hipotekos paskolas. Galiausiai komerciniai bankai gali gauti pajamų iš investicinės veiklos, pavyzdžiui, prekiaudami vertybiniais popieriais arba investuodami į akcijas ar obligacijas savo klientų vardu.
Efektyvumo rodiklis
Efektyvumo rodiklis yra svarbus komercinių bankų naudojamas rodiklis, leidžiantis įvertinti, kaip efektyviai jie gauna pajamas iš savo veiklos, palyginti su išlaidomis, patiriamomis teikiant tas pačias paslaugas ir produktus. Apskritai didesnis efektyvumo rodiklis rodo, kad bankas iš savo veiklos uždirba daugiau pinigų, negu išleidžia, teikdamas tas pačias paslaugas ir produktus, o tai yra idealu! Šį rodiklį galima apskaičiuoti visas veiklos išlaidas (pavyzdžiui, darbo užmokestį ir išmokas) padalijus iš visų pajamų, gautų iš banko operacijų (palūkanų pajamos ir ne palūkanų pajamos). Turėtų būti siekiama, kad efektyvumo rodiklis būtų mažesnis nei 60 %, o tai reiškia, kad jūsų bankas efektyviai generuoja pajamas, palyginti su sąnaudomis, patiriamomis teikiant šias paslaugas ir produktus.
Palūkanų normos rizika
Palūkanų normos rizika yra dar vienas veiksnys vertinant, kaip komerciniai bankai uždirba pinigus – ypač nustatant pelningumą, susijusį su skolinimo veikla. Palūkanų normos rizika atsiranda tada, kai už paskolas taikomos palūkanų normos viršija už indėlius mokamas palūkanų normas dėl rinkos palūkanų normų pokyčių laikui bėgant (t. y. palūkanų normų didėjimo / mažėjimo). Jeigu rinkos palūkanų normos didėja greičiau, negu tikėtasi suteikiant paskolas mažesnėmis pradinėmis palūkanomis (arba mokant mažesnes palūkanas už indėlius), pelnas gali sumažėti dėl to, kad skolininkai grąžina skolą didesnėmis palūkanomis, negu buvo tikėtasi iš pradžių suteikiant paskolą; taip pat nuostolių gali atsirasti, jeigu rinkos palūkanų normos mažėja greičiau, negu tikėtasi suteikiant indėlius didesnėmis pradinėmis palūkanomis, negu šiuo metu galima gauti kitur rinkoje bet kuriuo metu (dėl to atsirastų nuostolių).
Kredito rizikos valdymas
Komercinių bankų darbuotojai, vertindami, kiek pinigų jie gali uždirbti iš skolinimo veiklos, taip pat turi atsižvelgti į kredito rizikos valdymą. Kredito rizika – tai galimi nuostoliai, kurie gali atsirasti, jei skolininkai negrąžins turimų skolų (kartu su taikomomis palūkanomis). Siekdami apsisaugoti nuo galimų nuostolių, atsirandančių dėl to, kad skolininkai nesugeba grąžinti skolų, daugelis skolintojų taiko griežtą politiką, susijusią su tuo, kas gali gauti paskolos patvirtinimą; ši politika yra apsaugos priemonė, skirta sumažinti riziką, susijusią su galimais nuostoliais, atsirandančiais dėl to, kad paskolos (skolininkai) nevykdo savo įsipareigojimų. Be to, daugelis skolintojų, prieš išduodami paskolas, reikalauja užstato, kuris tarnauja kaip papildoma apsauga nuo galimo įsipareigojimų nevykdymo, dėl kurio vėliau patiriami finansiniai nuostoliai dėl atskirų suteiktų paskolų; t. y. jei paskolos gavėjas nevykdo įsipareigojimų pagal paskolą, užtikrintą įkeistu arba jam nuosavybės teise priklausančiu užstatu, skolintojai gali susigrąžinti minėtą užstatą, o ne visiškai nurašyti beviltišką skolą – tokio tipo „įkeistas” skolinimas sumažina riziką, susijusią su galimu didelio masto įsipareigojimų nevykdymu, dėl kurio vėliau patiriami dideli finansiniai nuostoliai!
Komercinė bankininkystė suteikia galimybių tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims, siekiantiems patekti į kapitalo rinkas – tiek skolinantis lėšas per tradicines paskolas ir (arba) kredito linijas, kurias jos išduoda tiesiogiai, tiek patekti į didesnes kapitalo rinkas investuojant per finansų maklerio sąskaitas ir (arba) investicinius fondus, kuriuos profesionaliai valdo patyrę fondų valdytojai, dirbantys šiose bankų institucijose – bet kuriuo atveju akivaizdu, kad yra daugybė galimybių, priklausomai nuo individualios situacijos, kai reikia gauti likvidumo ir (arba) kapitalo išteklių! Skolinimo veikla, kurią lemia palūkanų normų pokyčiai laikui bėgant, kartu su galimos rizikos, susijusios su paskolos gavėjų įsipareigojimų nevykdymu, mažinimu, taikant patikimą draudimo praktiką ir apdairius užstato reikalavimus – visa tai suteikia galimybių, kuriomis komercinių bankų darbuotojai gali įvairiais būdais užsidirbti pinigų konkurencingoje šiandieninėje rinkoje!
